- sriuobalas
- sriuõbalas sm. sing. (3b) NdŽ 1. LsB475, K.Būg, BŽ413, KŽ žr. srėbalas 1: Sriuobalą srėbė su duona pakąsdamies S.Dauk. | prk.: Parduosi savo gerųjų dienų prisiminimus už sriuobalą rš. ║ gėralas: Atsigeriu sriuobalo (arbatos), dar su cukrum TS1900,6-7. 2. žr. sriubalynė 1: Sriuõbalą darė iš silkių galvų Yl.
Dictionary of the Lithuanian Language.